Laurynas Tumonis, nors jau skaičiuoja vienuoliktus savo darbo „Light Conversion“ metus, nuobodžiauti ar „įkristi“ į rutiną neturėjo kada. Pradėjęs karjerą kaip mechaninių detalių plovėjas, šiandien jis užima serviso inžinieriaus poziciją ir savo žiniomis bei patirtimi prisideda prie klientų problemų sprendimo visame pasaulyje. Jo pasakojimas – tai pavyzdys, kaip smalsumas technologijoms ir naujoms galimybėms tampa ilgalaike, prasminga karjera aukštųjų technologijų srityje.

„Light Conversion“ dirbi jau 11 metų. Papasakok apie savo karjeros kelią įmonėje – nuo ko pradėjai ir kaip pasiekei dabartinę poziciją. Kokių įgūdžių įgijai kiekvienoje pozicijoje?

2013 m. baigiau taikomosios fizikos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Nuo antro kurso dirbau Fizinių ir technologijos mokslų centre. Paskutiniame kurse supratau, kad turiu tik akademinių žinių, o noriu atverti ir privataus verslo įmonės duris.

Savo kelionę pradėjau mechaninių detalių plovykloje. Ten tobulinti detalių plovimo įgūdžius galėjau net 6 mėnesius. Indų plovimo greitis namie juntamai pagerėjo. Po to pradėjau ruošti pirminius mazgus – jungdavau išplautas detales, įsukdavau varžtus, įspausdavau kaiščius, panašiai kaip dėliojant LEGO konstruktorių.

Po kelių mėnesių turėjau galimybę „pasimatuoti“ lazerių derintojo pareigybę. Kolegos iš pirminio surinkimo sukomplektuoja lazerio korpusą - aliumininę dėžutę, kurios viduje tvarkingai sudėta beveik visa reikalinga optika, elektronika bei mechanika. Lazerių derintojas siekia orientuoti optinius-mechaninius elementus taip, kad lazeris pradėtų generuoti šviesą. O vėliau – gerinti tos spinduliuotės parametrus, kol pastaroji atitiks numatytas specifikacijose.

Po šešerių metų lazerių derinimo išbandžiau harmonikų modulių derintojo duoną. Lazerio spinduliuotė yra nematoma žmogaus akiai, o derinant harmonikų modulį, galima „paprašyti“ šviesos, kad ši taptų sodriai žalia, mėlyna arba sukurti dar gilesnę ultravioletinę spinduliuotę.

Vėliau pradėjau derinti didesnės galios lazerius CARBIDE (CB3). Čia lavinau instrukcijų rašymo bei naujokų mokymo įgūdžius. Labai rekomenduoju išbandyti save mokant – lazerio veikimo principai kaip niekad taps aiškūs, kai juos reikia perpasakoti kolegai. Arba bent privers pasidomėti ir išsiaiškinti procesą iki galo. O dar po trejeto metų panorau savo patirtį ir žinias panaudoti lazerių servise, kur remontuojame tiek naujus, tiek ir senus lazerius. Čia nuobodu tikrai nebūna dėl didelio kiekio pasklidusių po pasaulį lazerių ir jų įvairovės. Problemų sprendimui pasitelkiu kolektyvą – jie dažnai suteikia vertingos informacijos ir gali pagreitinti sprendimo paiešką. 

Dirbi Serviso skyriuje serviso inžinieriumi. Gal gali papasakoti apie Serviso skyriaus veiklą ir kokios tavo pareigos šiame darbe? Kokia yra įprasta tavo darbo diena?

Serviso skyriuje turime dvi kryptis – lazerių bei mokslinių sistemų grupes. Aš priklausau lazerių serviso grupei. Kolegos iš mokslinių sistemų serviso vyksta į gerokai daugiau komandiruočių, lyginant su mūsų grupe. Tad renkantis serviso grupę jau galima nujausti, ar mėgsti lagaminą laikyti spintoje, ar pastarąjį skraidinti po pasaulį. Smagu, kad kiekvienas gali rinktis lūkesčius atitinkančią veiklą.

Klientai parašo laišką arba paskambina ir išsako savo lūkestį. Tai gali būti nusiskundimas dėl lazerinės sistemos gedimo, klausimai apie integraciją staklėse, atnaujinimo ar kiti remonto klausimai. Pirmiausiai bandoma surasti sprendimą nuotoliu (rekomendacinis laiškas su instrukcijomis, nuotolinė konsultacija ar kt.).

Džiugina tai, kad klientai dažnai noriai įsitraukia į problemos paieškos procesą ir sugedusias dalis pakeičia patys, jiems nusiuntus pakaitines. Tačiau kartais tenka lazerį parsisiųsti į Vilnių remontuoti arba retesniu atveju vykti pas klientą ir remontą atlikti vietoje.

Kaip dažnai tenka lankytis pas klientus ir kokiose šalyse teko dirbti? Ar yra šalių, kuriose dirbti buvo ypač įdomu ar daug iššūkių?

Servise dirbu kiek daugiau nei keturis mėnesius, tad visus juos praleidau Lietuvoje mokydamasis iš kolegų ir prisijaukindamas procesus, vykstančius servise.

Tačiau dar 2015 metais, būdamas gamyboje, atsiradus galimybei atlikti vienos lazerio dalies pakeitimą nauja, sutikau vykti į dvi komandiruotes Šveicarijoje ir Italijoje. Šveicarijoje klientas, kuriam atlikau lazerio remontą, gamino dalis brangių prekės ženklų laikrodžiams. Buvo įdomu tiesiogiai pamatyti, kaip gaminami ciferblatai ir kitos laikrodžių dalys.

Kokie įgūdžiai ir savybės, tavo nuomone, yra svarbiausios dirbant serviso inžinieriaus darbą? Kaip laikui bėgant tobulini šiuos įgūdžius?

Svarbi lazerių ar lazerinių sistemų derinimo patirtis. Reikia būti lanksčiam – servisas nėra ta vieta, kur kas dieną kartojasi procesai. Net ir turėdamas didelę gamybos patirtį, beveik kas dieną išmokstu vis kažką naujo.

Mano asmeninis tobulėjimas lazerių srityje yra susijęs su atsakymais į klientų užklausas bei retesnių ar mažiau žinomų lazerių remontu. Ne į visus klientų klausimus galiu iš karto atsakyti, tad ieškau informacijos įmonės viduje. Taip daugiau sužinau apie mūsų produktus, kartu kaupdamas patirtį ir know-how. Taipogi, auga ir anglų k. žinios, pastarąją naudojant beveik kas dieną.

Kokie dažniausi iššūkiai kyla dirbant su klientais ir kaip stengiesi juos išspręsti?

Kilus iššūkiams ir negalėdamas jų išspręsti savarankiškai, atsakymus randu pasiklausęs kolegų arba savo vadovo. Gal pirmieji bendravimai su klientu kėlė jaudulį, tačiau kiekvieną kartą jaučiuosi labiau užtikrintas. Nes žinau, kad nesu vienas ieškant sprendimo, o yra komanda, į kurią galiu kreiptis pagalbos ar patarimo.

Ar darbe buvo momentų, kai didžiavaisi atstovaudamas „Light Conversion“? Gal gali pasidalinti įsimintina istorija?

Mėgaujuosi ekskursijų vedimu po gamybines patalpas. Tada pats atsitraukiu nuo kasdieninių klausimų ir stengiuosi susitapatinti su lankytoju. Dažnai iš atminties pradeda byrėti įdomios statistikos, kuo „Light Conversion“ yra įdomi ir kuo ji išsiskiria iš kitų gamybinių ar aukštųjų technologijų kompanijų. Kai kas ir mane patį nustebina.

Iš įsimintinų istorijų lentynos – Pardavimų skyriaus kolega pasakojo apie savo įspūdžius po kelionės Kinijoje. Tame regione periodiškai būna liūčių sezonas, dėl kurio patalpose pakyla santykinė drėgmė, dažnai viršijanti 80%. Mūsų lazeriai turi apsaugą, kai jų viduje pasiekiama didesnė nei 80% santykinė drėgmė, jie išsijungia automatiškai. Lazeriai veikė arti tos ribos, kad tuoj išsijungs, o klientas reiškė nepasitenkinimą, kad lazeriai meta įspėjimą, kad per didelė drėgmė. Bet veikia.

Paklaustas, o kaip veikia kitų gamintojų lazeriai patalpose, kliento atsakymas nustebino – tokie lazeriai išvis nepasileidžia ir neturi galimybės įsijungti. Buvo gera girdėti, kad „Light Conversion“ lazerių konstrukcija tokia, kad net ekstremaliomis sąlygomis jie veikia, o kitų gamintojų lazeriai – ne.

Kaip tavo darbas prisideda prie klientų pasitenkinimo? Kaip manai, kas labiausiai svarbu kuriant tvirtus santykius su klientais?

Kai susergame, norime kuo greičiau atstatyti sveikatą ir darbingumą. Panašumų galima rasti ir kliento santykyje su lazerine sistema. Kuo greičiau sistema pradės veikti, tuo greičiau klientas tęs savo įsipareigojimus ar kitus darbus. Svarbu greitas reagavimas į kliento paklausimus ir kokybiškas problemos sprendimas. 

Turi daug „užklasinės veiklos“. Kas tave motyvuoja užsiimti įvairiomis veiklomis po darbo?

Anksčiau buvau darbo tarybos narys, tad „užklasinės veiklos“ buvo daugiau. Norėdavau pats prisidėti prie procesų ir idėjų įgyvendinimo įmonėje, padedančių kurti geresnę aplinką. Dabar radęs papildomą valandą vakarais, mielai tęsčiau anglų k. tobulinimą bei debatų įgūdžius.